Izaijo 60

₁Kelkis, nušvisk! Tavo šviesa atėjo,

VIEŠPATIES šlovė virš tavęs sušvito!

₂Nors žemę gaubia sutemos

ir tautas dengia tamsybės,

virš tavęs šviečia VIEŠPATS,

virš tavęs apsireiškia jo šlovė.

₃Tautos ateis prie tavo šviesos

ir karaliai prie tavo tekančio spindesio.

₄Pakelk akis, pažvelk aplinkui!

Visi renkasi eiti pas tave;

tavo sūnūs ateis iš toli,

tavo dukterys bus atneštos ant rankų.

₅Tai matydama, spindėsi iš džiaugsmo,

tavo širdis virpės ir džiūgaus,

nes tau bus išpilti jūros lobiai,

pas tave suplūs tautų turtai.

₆Apguls tave kupranugarių vilkstinės,

Midjano ir Efos vienkupriai.

Atvyks visi Šebos žmonės, auksu ir smilkalais nešini,

ir skelbs VIEŠPATIES šlovingus darbus.

₇Visos Kedaro kaimenės bus tau surinktos,

Nebajoto avinai tau tarnaus;

kaip maloni atnaša jie žengs ant mano aukuro,

išpuošiu jais šlovinguosius savo Namus.

₈Kas gi ten atskrenda kaip debesis,

kaip karveliai į savo karvelides?

₉Tai laivai plaukia pas mane,

Taršišo didlaiviai priekyje,

pargabendami tavo sūnus iš toli

drauge su jų auksu ir sidabru

dėl VIEŠPATIES, tavo Dievo,

ir Izraelio Šventojo, kuris tave išaukštino.

₁₀Svetimšaliai tau atstatys mūrus,

jų karaliai tau tarnaus,

nes pykčio valandą tave nuplakiau,

tačiau malonės valandą parodysiu tau gailestį.

₁₁Tavo vartai visuomet bus atverti;

jie nebus užkelti nei dieną, nei naktį,

kad galėtų įeiti nešantys tau tautų turtus

ir jų karaliai per eitynes.

₁₂Tauta ir karalystė,

kuri tau netarnauja, pražus;

tokios tautos tikrai bus sunaikintos.

₁₃Libano šlovė ateis pas tave

drauge su kiparisais, klevais ir pušimis,

kad papuoštų mano Šventyklą

ir suteiktų grožį vietai,

kur ilsėsis mano kojos.

₁₄Žemai lenkdamiesi, ateis pas tave tavo engėjų sūnūs;

visi, kas niekino tave, parpuls tau po kojų.

Jie vadins tave ‘VIEŠPATIES miestu’

ir ‘Izraelio Šventojo Sionu’.

₁₅Dėl to, kad kadaise buvai apleistas,

nekenčiamas ir bejėgis,

dabar aš tave padarysiu

amžių pasididžiavimu, džiugesiu kartų kartoms.

₁₆Tu maitinsiesi tautų pienu,

žįsi karališkas krūtis.

Tuomet tu žinosi, kad aš, VIEŠPATS,

esu tavo Išvaduotojas, tavo Atpirkėjas,

Jokūbo Galingasis.

₁₇Vietoj žalvario teiksiu auksą,

vietoj geležies – sidabrą,

vietoj medžių – žalvarį,

o vietoj akmenų – geležį.

Taiką paskirsiu tavo prižiūrėtoju,

o teisumą – tavo valdytoju.

₁₈Nebebus girdėti nei apie smurtą tavo šalyje,

nei apie niokojimą ar griovimą tavo valdose.

Savo mūrus tu vadinsi ‘Išganymu’,

o savo vartus – ‘Šlove’.

₁₉Tau dienos šviesa nebebus saulė

nei naktį nebešvies mėnulis,

bet VIEŠPATS bus tau amžina šviesa,

tavo Dievas – tavo spindesys.

₂₀Tavo saulė niekada nebenusileis

nei tavo mėnulis nesudils,

nes VIEŠPATS bus tau amžina šviesa,

ir tavo gedulo dienos pasibaigs.

₂₁Tavo tauta bus vien iš teisiųjų;

jie amžinai paveldės žemę.

Jie – mano daigyno pumpurai,

mano rankų kūrinys, sukurtas man papuošti.

₂₂Mažiausias taps tūkstančiu,

jauniausias – galinga tauta.

Aš, VIEŠPATS, padarysiu tą bemat,

kai ateis laikas“.